+370 37 409141 info@kaunounija.lt Visi kontaktai
local_phone local_phone

Paskolos suma €Suma:
- +
Paskolos terminas mėn.Terminas:
- +
Mėn. įmoka
Palūkanos
%
BVKKMN
%
Visa paskolos kaina
GRĄŽINIMO GRAFIKAS

Jūsų duomenys

Vardą rašykite lietuviškomis raidėmis
Pavardę rašykite lietuviškomis raidėmis

Sutinku, kad mano duomenys būtų naudojami rinkodaros tikslais.

Apie lengvatinę paskolą naujam verslui (VSF)

Invega logo
Kauno regiono kredito unija teikia lengvatines paskolas naujam ir jaunam verslui.Paskolos skirtos finansuoti investicijas ir/ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos teikiamos pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Ši priemonė skirta fiziniams asmenims arba mažoms ir labai mažoms įmonėms pradėti verslą arba finansuoti iki vienerių metų veikiantį verslą. Maksimali paskolos suma yra 25 000 EUR, maksimalus terminas – 10 metų. Dėl kredito gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą pagal SVV įstatymą. Kredito kintamų palūkanų norma nuo 3 proc. (3 mėn. EURIBOR (tik 10 proc. paskolos daliai) + iki 3 proc. pastovi palūkanų dalis (kredito unijos marža)). Kreditai bus teikiami iki 2023 metų rugsėjo 30 d. Kreditų teikimo sąlygos pasiekiamos čia. Priemonę „Verslumo skatinimas“ koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija, o ją valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Priemonė finansuojama iš Europos socialinio fondo (VSF2). Panaudojus paskolos lėšas, galite kreiptis į INVEGĄ dėl darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimo pagal priemonę „Subsidijos verslo pradžiai“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Visi klausimai
add_circle_outline

Ką reiškia narystė kredito unijoje?

add_circle_outline

Ką reiškia narystė kredito unijoje?

  • Kredito unijos nariai gali naudotis visomis kredito unijos paslaugomis. Taip pat nariai turi teisę balsuoti visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose ir taip dalyvauti kredito unijos valdyme. Dalyvavimas kredito unijos valdyme yra nario teisė, bet ne pareiga.
  • Bendrai, kredito unijos nariai neprisiima jokios rizikos, susijusios su kredito unijos veikla. Tačiau svarbu žinoti, kad kredito unijos veiklos nesėkmės atveju nariai rizikuoja prarasti turimus pajus.
add_circle_outline

Kas gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos naujam verslui (VSF)

add_circle_outline

Kas gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos naujam verslui (VSF)

Dėl lengvatinės paskolos naujam verslui gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą pagal SVV įstatymą. Ketinantys pradėti verslą ir (arba) veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos.
add_circle_outline

Kas gali tapti kredito unijos nariu?

add_circle_outline

Kas gali tapti kredito unijos nariu?

Kredito unijos nariais gali būti pilnametystės sulaukę Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje registruotos įmonės. Tiesa, stambaus verslo įmonės negali būti kredito unijos nariais. Tam, kad tapti nariu, reikia užpildyti prašymą ir sumokėti minimalų pajinį įnašą – 30 Eurų.
add_circle_outline

Kas yra pajus?

add_circle_outline

Kas yra pajus?

Išskiriami dviejų rūšių pajai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinis pajus yra privalomas stojant į uniją, jo minimalus  dydis yra 30 Eur. Papildomasis pajus paprastai yra susijęs su kreditavimu. Unijos savo nuožiūra gali nusistatyti skirtingas papildomo pajaus išpirkimo taisykles. Svarbu žinoti, kad pajus nėra indėlis, todėl pajui netaikomas indėlių draudimas. Pajų grąžinimo taisyklės:
  1. Pagrindiniai pajai grąžinami tik pasibaigus unijų finansiniams metams ir įvertinus unijos patirtus nuostolius. Jei unija patyrė nuostolių – šie nuostoliai privalo būti išskaičiuoti iš papildomų pajų, prieš juos grąžinant.
  2. Papildomi pajai grąžinami tik pasibaigus unijų finansiniams metams ir įvertinus unijos patirtus nuostolius. Jei unija patyrė nuostolių – šie nuostoliai privalo būti išskaičiuoti iš papildomų pajų, prieš juos grąžinant.
add_circle_outline

Kuo kredito unija skiriasi nuo komercinio banko?

add_circle_outline

Kuo kredito unija skiriasi nuo komercinio banko?

Tikslinga išskirti šiuos esminius skirtumus:
  1. Valdymas. Kredito unijos nariai gali balsuoti per visuotinius narių susirinkimus ir taip dalyvauti kredito unijos valdyme. Svarbu tai, kad priimant sprendimus galioja principas “Vienas narys – vienas balsas”, todėl kredito unijos yra valdomos demokratiškai. Komerciniai bankai yra akcinės bendrovės, atitinkamai, jos valdomos akcininkų. Akcininko balso įtaka proporcinga jo turimam akcijų skaičiui.
  2. Kapitalo struktūra. Labai supaprastinus – kredito unijose kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų, o banko kapitalą formuoja akcinis kapitalas, kurį įneša banko akcininkai (realiai tiek banko, tiek ir kredito unijų kapitalo struktūros yra sudėtingesnės).
  3. Pelnas – nėra vienintelis kredito unijos tikslas. Bankai yra akcinės bendrovės. Akcinių bendrovių tikslas yra pelnas ir maksimali grąža akcininkams. Kredito unijos yra kooperatyvai. Kooperatyvų tikslas yra maksimali nauda nariams. Paprastai kredito unijos nariams naudą perteikia teikdamos paslaugas geresnėmis nei rinka sąlygomis, pvz. teikdamos paskolas pigiau arba už indėlius mokėdamos daugiau. Bankai akcininkams tiesiog išmoka dividendus. Tiesa, kredito unijos negalėtų būti vadinamos ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Jei kredito unijos visai neuždirbtų pelno, jos negalėtų tvariai veikti. Todėl kredito unijos dažnai apibūdinamos kaip  “ne pelnui, bet paslaugoms skirtos organizacijos” (angl. not for profit, but for service).
  4. Teikiamų paslaugų įvairovė. Komerciniai bankai teikia platesnį paslaugų asortimentą. Kaip pavyzdys, bankai teikia investicijų valdymo, pensijų kaupimo paslaugas, aptarnauja stambaus verslo įmones. Kredito unijos daugiausia koncentruojasi į privačius asmenis, šeimas ir smulkų verslą, o didžiausią dalį savo pajamų kredito unijos uždirba iš paskolų teikimo.
  5. Turto dydis. Dažniausiai kredito unijos yra mažesnės savo turto dydžiu. Tačiau ne visur: pavyzdžiui Kanadoje ir JAV kredito unijos savo dydžiu prilygsta komerciniams bankams.
  6. Veiklos priežiūra. Lietuvoje veikiančius komercinius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijas prižiūri dvi įstaigos: Lietuvos Centrinė kredito unija (skėtinė organizacija) ir Lietuvos bankas.
  7. Reguliavimas. Bankai, teikdami platesnį finansinių paslaugų asortimentą prisiima ir daugiau veiklos rizikos. Todėl bankams keliami aukštensi kapitalo ir veiklos rizikos valdymo reikalavimai.
Koks skirtumas, skolintis iš kredito unijos ar iš banko? Realiai – jokio. Išmintinga skolintis toje įstaigoje, kuri pateikia geriausiai Jūsų poreikius ir galimybes atitinkantį paskolos pasiūlymą.
Visi klausimai

Reikia pagalbos?

Jei turite klausimų ar kyla neaiškumų - kreipkitės. Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti.

Visi Kontaktai
Ramūnas Jančauskas
Projektų vadovas
+37061648298 ramunas@kaunounija.lt
Roberta Keizikienė
Paskolų vadybininkė
+37061837280 roberta@kaunounija.lt