Skatinamoji finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3)

Finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ tikslas – paskatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, suteikiant palankias finansavimo galimybes jaunam verslui. Ši priemonė orientuota į įmones, kurios yra registruotos ir veikia ne ilgiau kaip vienerius metus. Siūlome investicinius ir (arba) apyvartinius kreditus. Kreditai teikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Skatinamoji finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3)

Paskolos suma

€

Terminas

Metinė palūkanų norma: 6.30% + Euribor

Mėnesio įmoka: 475€

Apie „Verslumo skatinimas 3“ (VS3)

Kas gali kreiptis?

Kreiptis gali labai mažos, mažos įmonės ir verslininkai, kurie atitinka smulkiojo verslo subjekto statusą pagal smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, registruoti ir veikiantys ne ilgiau kaip 1 metus.

Kokia maksimali kredito suma?

Kredito dydis negali viršyti 25 000,00 eurų.

Kredito gavėjui galima suteikti ne daugiau kaip 2 kreditus.

Kreditas yra suteikiamas iš skatinamosios finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“, įgyvendinamos Fondų fonde „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“, lėšų. Prie kiekvienos paskolos kredito unija prisideda, skirdama 20 proc. savo privačių lėšų.

Kokia yra kredito kaina?

Kredito palūkanos yra 3 mėn. EURIBOR + iki 3,5 % marža.

Kredito sutarties sudarymo mokestis (administravimo ar jį atitinkantis) VSF3 priemonės kreditams nėra taikomas.

Kreditas su kitomis pagalbos priemonėmis (pavyzdžiui, individualiomis garantijomis, palūkanų kompensavimu) nederinamas.

Koks maksimalus kredito grąžinimo laikotarpis?

Kreditai gali būti teikiami ne ilgesniam kaip 120 mėnesių laikotarpiui, kuris nustatomas atsižvelgiant į kredito paskirtį, investiciniams poreikiams paskolos terminas gali būti iki 120 mėn., apyvartiniams poreikiams iki 36 mėn.

Kas gali būti finansuojama VSF3 priemonės lėšomis?

Kreditai gali būti skirti kredito gavėjų investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su kredito gavėjų naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.

Kaip gauti finansavimą?

Užpildykite paraišką internetu

Gaukite pasiūlymą

Pasirašome sutartį

Pildyti paraišką

Klientų atsiliepimai

★ ★ ★ ★ ★

Dėkoju už skiriamą dėmesį, konsultacijas ir operatyvius bei lanksčius sprendimus, kurie ypač svarbūs įmonės veiklai dėliojant piniginius srautus.

UAB "Deirita" • 2024-05-02
★ ★ ★ ★ ★

Su Kauno regiono kredito unija vykdome jau ne pirmą projektą. Galiu tik pasidžiaugti tikrai gera aptarnavimo kokybe. Informacija aiški, savalaikė, darbuotojai draugiški, motyvuoti ir atsidavę darbui. Linkiu sėkmės, taip ir toliau!

Simonas • 2024-04-08
★ ★ ★ ★ ★

Viskas aiškiai ir greitai :)

Deividas • 2023-02-15
★ ★ ★ ★ ★

Esu labai dėkinga Kauno regiono kredito unijos vadovei ir darbuotojoms už operatyvumą, lankstumą, puikias sąlygas ir dėmėsį klientui. Tikrai joks bankas tiek dėmesio ir rūpesčio klientu nerodo!!!

Jolita • 2022-10-17
★ ★ ★ ★ ★

Puikus aptarnavimas, viskas tiesiog labai sklandžiai, pasiūlė susitarėm ir štai jau pinigai sąskaitoj.

Daimonas • 2021-05-29
★ ★ ★ ★ ★

Rekomenduoju. Pasiūlytos sąlygos daug geresnės, nei ilgamečiame mano banke + profesionalus, pozityvus ir operatyvus bendradarbiavimas.

Gintautas • 2021-03-17

4.9 / 5 Klientų įvertinimas. Iš viso 160 įvertinimų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Centrinė kredito unija yra kredito unijas vienijanti organizacija. Centrinė kredito unija atlieka eilę svarbių funkcijų:

Atlieka vienijamų kredito unijų veiklos priežiūrą ir inspektavimus;
Renka įmokas į kredito unijų Stabilizacinį fondą, jį valdo ir administruoja;
Teikia kredito unijoms svarbias paslaugas: kuria ir administruoja svarbiausias informacines sistemas, rengia unijų darbo tvarkas, rengia ir įgyvendina grupės rinkodaros strategiją, konsultuoja kredito unijas įvairiais veiklos klausimais ir pan.

Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijos: Lietuvos Centrinė kredito unija (LCKU, vienija 52 kredito unijas) ir Lietuvos Jungtinė centrinė kredito unija (JCKU, vienija 10 kredito unijų). Kauno regiono kredito unija priklauso Lietuvos Centrinės kredito unijos (LCKU) grupei.

Kredito unijos nariais gali būti pilnametystės sulaukę Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje registruotos įmonės. Tiesa, stambaus verslo įmonės negali būti kredito unijos nariais. Tam, kad tapti nariu, reikia užpildyti prašymą ir sumokėti minimalų pajinį įnašą – 30 Eurų.

Išskiriami dviejų rūšių pajai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinis pajus yra privalomas stojant į uniją, jo minimalus dydis yra 30 Eur. Papildomasis pajus paprastai yra susijęs su kreditavimu. Unijos savo nuožiūra gali nusistatyti skirtingas papildomo pajaus išpirkimo taisykles. Svarbu žinoti, kad pajus nėra indėlis, todėl pajui netaikomas indėlių draudimas. Pajų grąžinimo taisyklės:

Pagrindiniai pajai grąžinami tik pasibaigus unijų finansiniams metams ir įvertinus unijos patirtus nuostolius. Jei unija patyrė nuostolių – šie nuostoliai privalo būti išskaičiuoti iš papildomų pajų, prieš juos grąžinant.
Papildomi pajai grąžinami tik pasibaigus unijų finansiniams metams ir įvertinus unijos patirtus nuostolius. Jei unija patyrė nuostolių – šie nuostoliai privalo būti išskaičiuoti iš papildomų pajų, prieš juos grąžinant.

Tikslinga išskirti šiuos esminius skirtumus:

Valdymas. Kredito unijos nariai gali balsuoti per visuotinius narių susirinkimus ir taip dalyvauti kredito unijos valdyme. Svarbu tai, kad priimant sprendimus galioja principas “Vienas narys – vienas balsas”, todėl kredito unijos yra valdomos demokratiškai. Komerciniai bankai yra akcinės bendrovės, atitinkamai, jos valdomos akcininkų. Akcininko balso įtaka proporcinga jo turimam akcijų skaičiui.
Kapitalo struktūra. Labai supaprastinus – kredito unijose kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų, o banko kapitalą formuoja akcinis kapitalas, kurį įneša banko akcininkai (realiai tiek banko, tiek ir kredito unijų kapitalo struktūros yra sudėtingesnės).
Pelnas – nėra vienintelis kredito unijos tikslas. Bankai yra akcinės bendrovės. Akcinių bendrovių tikslas yra pelnas ir maksimali grąža akcininkams. Kredito unijos yra kooperatyvai. Kooperatyvų tikslas yra maksimali nauda nariams. Paprastai kredito unijos nariams naudą perteikia teikdamos paslaugas geresnėmis nei rinka sąlygomis, pvz. teikdamos paskolas pigiau arba už indėlius mokėdamos daugiau. Bankai akcininkams tiesiog išmoka dividendus. Tiesa, kredito unijos negalėtų būti vadinamos ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Jei kredito unijos visai neuždirbtų pelno, jos negalėtų tvariai veikti. Todėl kredito unijos dažnai apibūdinamos kaip “ne pelnui, bet paslaugoms skirtos organizacijos” (angl. not for profit, but for service).
Teikiamų paslaugų įvairovė. Komerciniai bankai teikia platesnį paslaugų asortimentą. Kaip pavyzdys, bankai teikia investicijų valdymo, pensijų kaupimo paslaugas, aptarnauja stambaus verslo įmones. Kredito unijos daugiausia koncentruojasi į privačius asmenis, šeimas ir smulkų verslą, o didžiausią dalį savo pajamų kredito unijos uždirba iš paskolų teikimo.
Turto dydis. Dažniausiai kredito unijos yra mažesnės savo turto dydžiu. Tačiau ne visur: pavyzdžiui Kanadoje ir JAV kredito unijos savo dydžiu prilygsta komerciniams bankams.
Veiklos priežiūra. Lietuvoje veikiančius komercinius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijas prižiūri dvi įstaigos: Lietuvos Centrinė kredito unija (skėtinė organizacija) ir Lietuvos bankas.
Reguliavimas. Bankai, teikdami platesnį finansinių paslaugų asortimentą prisiima ir daugiau veiklos rizikos. Todėl bankams keliami aukštensi kapitalo ir veiklos rizikos valdymo reikalavimai.

Koks skirtumas, skolintis iš kredito unijos ar iš banko? Realiai – jokio. Išmintinga skolintis toje įstaigoje, kuri pateikia geriausiai Jūsų poreikius ir galimybes atitinkantį paskolos pasiūlymą.

Paskolos grąžinimo grafikas

Pavyzdžiui, skolinantis 1000 EUR, sutartį sudarant 5 metų terminui, fiksuotoji metinė palūkanų norma – 10 proc., vienkartinis kredito istorijos tikrinimas – 5.00 EUR, vienkartinis sutarties sudarymo mokestis – 7.50%, mėnesinis administravimo mokestis – 0.25 % nuo paskolos likučio/mėn., BVKKMN (Bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma) – 18.18 proc., eilinės mėnesio įmokos suma – 22.77 EUR/mėn., Jums pervedama paskolos suma – 920.00 EUR, visa grąžinama paskolos suma – 1366.20 EUR. Galimas paskolos terminas nuo 12 iki 60 mėn. Maksimali BVKKMN (Bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma) – 43.70%. Konkretus paskolos pasiūlymas kiekvienam klientui pateikiamas individualiai įvertinus jo mokumą, todėl siūlomos sąlygos gali skirtis nuo pateikiamų pavyzdyje.

Dėkojame kad užpildėte paraišką, su Jumis susisieks mūsų vadybinikas

Užklausa išsiųsta

Pasistengsime susisiekti su Jumis kuo greičiau.

Paskolos grąžinimo grafikas:

Įmokos data
Įmokos suma
Grąžinima dalis
Palūkanos
Paskolos likutis

Užklausa išsiųsta

Pasistengsime susisiekti su Jumis kuo greičiau.

Paraiška pateikta

Dėkojame kad užpildėte paraišką, su Jumis susisieks mūsų vadybinikas

Užklausa išsiųsta

Pasistengsime susisiekti su Jumis kuo greičiau.

Vadybininko konsultacija

Įveskite savo kontaktus ir vadybininkas susieks su Jumis.

Tipinis paskolos pavyzdys

Tipinis paskolos pavyzdys: Pavyzdžiui, skolinantis 10000 EUR, sutartį sudarant 4 metų terminui, fiksuotoji metinė palūkanų norma – 8,9 proc., vienkartinis sutarties sudarymo mokestis – 200 EUR, BVKKMN (Bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma) – 9.39 proc., eilinės mėnesio įmokos suma – 248.38 EUR/mėn., visa grąžinama paskolos suma – 1922.24 EUR.

Galimas paskolos terminas nuo 12 iki 84 mėn. Konkretus paskolos pasiūlymas kiekvienam klientui pateikiamas individualiai įvertinus jo mokumą, todėl siūlomos sąlygos gali skirtis nuo pateikiamų pavyzdyje.

Skatinamoji finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3)

Skatinamoji finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3)