Kuo kredito unija skiriasi nuo komercinio banko?

2018 08 12 2018 08 12

Tikslinga išskirti šiuos esminius skirtumus:

  1. Valdymas. Kredito unijos nariai gali balsuoti per visuotinius narių susirinkimus ir taip dalyvauti kredito unijos valdyme. Svarbu tai, kad priimant sprendimus galioja principas “Vienas narys – vienas balsas”, todėl kredito unijos yra valdomos demokratiškai. Komerciniai bankai yra akcinės bendrovės, atitinkamai, jos valdomos akcininkų. Akcininko balso įtaka proporcinga jo turimam akcijų skaičiui.
  2. Kapitalo struktūra. Labai supaprastinus – kredito unijose kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų, o banko kapitalą formuoja akcinis kapitalas, kurį įneša banko akcininkai (realiai tiek banko, tiek ir kredito unijų kapitalo struktūros yra sudėtingesnės).
  3. Pelnas – nėra vienintelis kredito unijos tikslas. Bankai yra akcinės bendrovės. Akcinių bendrovių tikslas yra pelnas ir maksimali grąža akcininkams. Kredito unijos yra kooperatyvai. Kooperatyvų tikslas yra maksimali nauda nariams. Paprastai kredito unijos nariams naudą perteikia teikdamos paslaugas geresnėmis nei rinka sąlygomis, pvz. teikdamos paskolas pigiau arba už indėlius mokėdamos daugiau. Bankai akcininkams tiesiog išmoka dividendus. Tiesa, kredito unijos negalėtų būti vadinamos ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Jei kredito unijos visai neuždirbtų pelno, jos negalėtų tvariai veikti. Todėl kredito unijos dažnai apibūdinamos kaip  “ne pelnui, bet paslaugoms skirtos organizacijos” (angl. not for profit, but for service).
  4. Teikiamų paslaugų įvairovė. Komerciniai bankai teikia platesnį paslaugų asortimentą. Kaip pavyzdys, bankai teikia investicijų valdymo, pensijų kaupimo paslaugas, aptarnauja stambaus verslo įmones. Kredito unijos daugiausia koncentruojasi į privačius asmenis, šeimas ir smulkų verslą, o didžiausią dalį savo pajamų kredito unijos uždirba iš paskolų teikimo.
  5. Turto dydis. Dažniausiai kredito unijos yra mažesnės savo turto dydžiu. Tačiau ne visur: pavyzdžiui Kanadoje ir JAV kredito unijos savo dydžiu prilygsta komerciniams bankams.
  6. Veiklos priežiūra. Lietuvoje veikiančius komercinius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijas prižiūri dvi įstaigos: Lietuvos Centrinė kredito unija (skėtinė organizacija) ir Lietuvos bankas.
  7. Reguliavimas. Bankai, teikdami platesnį finansinių paslaugų asortimentą prisiima ir daugiau veiklos rizikos. Todėl bankams keliami aukštensi kapitalo ir veiklos rizikos valdymo reikalavimai.

Koks skirtumas, skolintis iš kredito unijos ar iš banko? Realiai – jokio. Išmintinga skolintis toje įstaigoje, kuri pateikia geriausiai Jūsų poreikius ir galimybes atitinkantį paskolos pasiūlymą.